I vieta – Žinia, autoriai: G.Janulytės-Bernotienės studija
URBANISTNĖ KONCEPCIJA
Siekiama sukurti unikalią KTU studentų miestelio viešąją erdvę – Studentų alėją. Koncepcijos esmė – sodrinamą urbanizuotą miestelio viešąją erdvę (energetiniai pulsarai ir aktyvūs jungiantys vektoriai) bei saugomą rekreacinių želdynų erdvę aktyviai įtraukti į MLAB statinio prieigų bei rekreacinių – poilsio viešųjų erdvių sistemą. KTU miestelio struktūroje M-LAB pastatas turi būti ženkliškas ir funkcionaliai atpažįstamas.
ARCHITEKTŪRA
Pastato tūrinė struktūra ir forma pagarbiai respektuoja esamo arch. V. Dičiaus „Kolegų“ pastato architektūrą. Būdinga šiam ir kitiems miestelio pastatams horizontali lakoniška fasadų kompozicija yra projekto fasadų architektūros kūrimo principas. Pastato struktūra, išaugusi iš aikštės struktūros įtraukia į viešas pastato erdves, jas „iškiaurina“ – nuveda į už pastato esantį Gričiupio parką.
Statinio konstrukcijų ritmas, dalių perimetras, erdvinis santykis gerbiamas kaip vietos atpažinimo ženklas. Vidus yra palankus atvėrimui ir erdvių transformacijai į lauko terasas, dirbtuvių, poilsio erdves.
Fasadų apdailai naudojama medžiaga yra kompozicinė – vietomis, tai matinės pusiau skaidrios bioplastiko panelės. Kai siekiama atverti patalpas į supančios aplinkos vaizdus, naudojamos reguliuojamos žaliuzi. Sudaroma kompozicinė fasadų vienovė, kuri gali kisti nuo įvedamo LED apšvietimo ar nuo atsiveriančių plokštumų kaitos. Žali stogai kaip sistema – tai vienas iš statinio tvarios architektūros elementų.
VIDAUS ERDVIŲ STRUKTŪROS KONCEPCIJA.
Pastato ašis – centrinis vestibiulis, holas – įtraukia lankytojus jau nuo aikštės. Hole matome atvirus laiptus, liftą įrengiamą stiklo konstrukcijoje. Šiaurinė holo erdvės dalis veda į amfitetrą, kuris transformuojamomis pertvaromis jungiasi su lauko terasa. Universali holo erdvė gali būti naudojama iškilmingų susitikimų organizavimui. Tuo tarpu lauko terasa naudojama kaip nedidelė žiūrovinė –diskusijų – poilsio erdvė. Visos dirbtuvės ir laboratorijos dalinamos modulinėmis pertvaromis bei tranformuojamomis atitvaromis.
Tvari architektūra – plati savoka, apimanti pastato statybos, pastato eksplotavimo santykį su aplinka: taupus ir pakartotinas žaliavų naudojimas, atsigaminančių energijos šaltinių naudojimas, aplinkos kokybės užtikrinimas.
II vieta – Terasa į parką, autoriai: Kančo studiją
M-Lab laboratorijų centro urbanistinė koncepcija remiasi greta esančiu Gričiupio parku, santykiu su kitais Studentų miestelio pastatais ir esamu „Kolegų“ pastato perimetru. Cokolinis aukštas įrengiamas ant esamų pamatų, o antžeminis tūris formuojamas šiaurinėje sklypo dalyje, atsitraukiant nuo KTU gimnazijos pastato. Taip sukuriama nauja vieša erdvė-aikštė, suformuojama ašis nuo universiteto XI rūmų įėjimo iki parko. Įstrižos linijos, platėjantis kiemas dar labiau pabrėžia miestelio ryšį su gamtine aplinka. Link parko besileidžiantis reljefas leidžia suprojektuoti amfiteatrą renginiams ir terasuotas poilsio zonas.
Atsižvelgiant į pastato funkciją, projektuojamas aiškus, nuosaikus tūris, kuriam dinamikos suteikia ryšį su parku formuojančios įstrižos linijos. Gatvės fasadą formuoja uždaros plokštumos, apatinių aukštų langai suteikia tūriui lengvumo. Šiaurinis fasadas taip pat uždaras, pagyvinamas į parką nukreiptų išsikišusių langų ritmu. Rytinis fasadas – skaidrus, leidžiantis pastato naudotojams grožėtis žalumos vaizdais. Pietinis fasadas pridengtas žaliuzėmis. Pastato akcentas – kubo formos pagrindinė laboratorija Smart Lab, dominuojanti tiek išorėje, tiek vidaus erdvėje. Pagrindiniam holui erdvės įspūdį suteikia iš viršaus apšviestas atriumas. Griežtos formos ir monochrominė spalvinė gama inspiruota modernistinės miestelio architektūros.
Projekte pritaikyti tvarumo principai: ženkliai padidinamas žaliųjų zonų plotas sklype, perkaitimo prevencijai naudojamos šviesios apdailos medžiagos ir stogų dangos, saulės kontrolės žaliuzės pietiniams fasadams. Patalpos projektuojamos su natūraliu apšvietimu, naudojami stoglangiai, antrinė šviesa, dirbtinis led apšvietimas su šviesos jutikliais. Šilumos gamybai siūlomi naudoti atsinaujinantys energijos šaltiniai, projektuojamas grindinis šildymas. Vėdinimo sistema automatizuota, galimas natūralus vėdinimas per varstomus langus ir stoglangius. Įvertinus esamų konstrukcijų būklę, galimas esamų atraminių sienų, pamatų, cokolinio aukšto kolonų panaudojimas.
Prie pagrindinio įėjimo suformuojama aikštė ir amfiteatras su vaizdu į parką. Vidinio kiemo erdvė pritaikyta Proto Lab ir Young Lab veikloms. Šiaurinėje sklypo dalyje suformuojamos terasos su apželdintomis poilsio vietomis ir pandusas link parko. Ūkinio privažiavimo pandusas formuojamas kuo arčiau įvažiavimo į sklypą, kad neblokuotų ryšio su parku ir nesudarytų „galinio kiemo“ įvaizdžio.
Lauko erdvės gali būti pritaikomos įvairiems naudojimo scenarijams: rekreacijai, darbui ar renginiams, taip pat atidarius vitrinas į lauką galima pratęsti holo ar Proto Lab erdves. Vestibiulį galima transformuoti sustumiant daiktų laikymo spinteles arba susirinkimų kambarių pertvaras. Laboratorijų, bendradarbystės erdvėse galimas įvairus įrangos ir baldų išdėstymas. Biurų zonose suplanuotos tiek komandinio, tiek individualaus darbo zonos.
Dėl riboto biudžeto ir griežtos pastato funkcijos bei struktūros pasirinkti lakoniški interjero sprendiniai. Kuriamas švaros, šviesos, atvirumo, nuogumo įspūdis.
III vieta – Future LAB, autoriai: MB „Nežinomi architektai“, MB „Be formato“, Dainius Sadauskas
„Future Lab“ – tai Lietuvos ir pasaulio ateities laboratorija. Čia mokysis, dirbs, tobulės ir gilins žinias ateities mokslininkai. Čia gims ateities atradimai. Tai ir yra pagrindinė idėja. Visas statinys atviras, skaidrus, kviečiantis užeiti. Pastato tūriai – tai tarsi ant darbastalio padėlioti instrumentai ar darbo įranga. Kolonų judėjimas įvairiomis kryptimis, užuomina į medžių šaknis – tai mokslo šaknys. Statinys išlengvėja nuo apačių į viršų. Atvirumas – siekiamybė ir vertybė, nuo vidaus erdvių skaidrumo iki urbanistinių sprendinių įsiliejimo į pastatą. Kuriamos pagrindinės erdvės papildomai įprasminamos želdynais, viešai prieinama stogo terasa su vaizdais į Gričiupio parką. Siekiame išnaudoti charakteringą ir organišką jungtį, visus situacijos privalumus sėkmingam pastato funkcionavimui. Žalios erdvės formuoja nepertraukiamą struktūrą miesto gamtiniame karkase – prie Studentų g., pėsčiųjų takai – jungtys su Gričiupio parku, perspektyvinė viešoji erdvė – amfiteatras parko teritorijoje bei eksploatuojamas pastato stogas, su viešai prieinama apželdinta stogo terasa ir poilsio salelėmis. Architektūrinė kalba nuosaiki, šiuolaikiškų techniškų detalių. Aiškios geometrinės formos, šiek tiek prasislenkantys tūriai, juodos – baltos spalvų kontrastiniai deriniai architektūriniuose elementuose, stiklo plokštumų juostos – pagrindinis kompozicinis arsenalas. Pastato aukštai yra atviri ir lengvai planuojami (perplanuojami), į juos iš visų pusių patenka daug natūralios šviesos. Monumentalūs stiklo tūriai formuoja gatvės išklotinės kompoziciją, apjungti „žalio“ pastato stogo – aikštės. Tvirta ir solidi išorė bei jaukus ir patogus vidus. Pastato suskaidymas į tris atskirus tūrius, apjungiant juos bendra erdve ant stogo, sudaro galimybę sukurti paprastą ir aiškų visiems čia dirbantiems ar besilankantiems, judėjimą per pastatą, tuo pačiu išlaikant poreikį sudaryti ribotas prieigos zonas. Pastatą kuriame, kaip struktūrą, apjungiančią mokslo bendruomenę, poreikius bei galimybę augti ir transformuotis pagal galimus ateities scenarijus.
